Šaškių protėvis – KVIRKATAS
Kvirkatas ( pasaulyje plačiau žinomas Alquerque vardu) daugumos nuomone yra šaškių protėvis.
Nors pati žaidimo lenta ir mažesnė, bet galimybė judėti į priekį ir į šonus daro jį pakankamai įdomų.
Štai kaip atrodo kvirkato lenta:
Šį žaidimą į Ispanija atvežė arabai, manoma, kad apie X -XI amžiuje. Bet žaidimų tyrinėtojai mano, kad jis yra žymiai senesnis ir jau tikriausiai buvo žaidžiamas 1400 m. pr. Kr. Egipte.
Pirmą kartą jis buvo aprašytas persų autoriaus Abu al-Faraj al-Isfahani knygoje “Kitab-al Aghani“ 976 metais. Europoje jis pirmą kartą buvo aprašytas žaidimų knygoje „Libro de los juegos“, kuri 1283 metais parašyta Sevilijoje Kastilijos karaliaus Alfonso X nurodymu.
Piešinys iš „Libro de los juegos“, 1283
Rašytiniai šaltiniai užsimena, kad nuo XII amžiaus šis žaidimas jau buvo žaidžiamas ir ant languotos šachmatų lentos. Taip tikėtina ir gimė žaidimas, kurį mes dabar visi žinome kaip Šaškes. Kelis šimtmečius šie žaidimai buvo vienodai mėgstami europiečių. Įžymus šaškių ir šachmatų tyrinėtojas Harold James Ruthven Murray padarė išvadą, jog šaškės pasaulyje populiarėjo labai lėtai, lėčiau nei kiti žaidimai. Apie šį žaidimą jis rado vos keletą paminėjimų XII – XVI amžiaus šaltiniuose. Tuo metu šaškės buvo paplitę tik Anglijoje, Prancūzijoje ir galbūt, Ispanijoje. Bet XVI – XVII amžiuje šaškės labai išpopuliarėjo ir kvirkatas liko tik istorija. Niekas nesiryžta spėti dėl kokių priežasčių šaškės „paėmė viršų“. Viena iš priežasčių galėjo būti tai, jog šaškes galima buvo žaisti ant Šachmatų lentos, kurie tuo metu buvo labai populiarūs, todėl turėti atskirą lentą dėl kvirkato žaidimo buvo tiesiog nepraktiška..
Kvirkato (Alquerque) lenta:
Europos dalyse jo populiarumas buvo nepastovus. Bet žaidimas sėkmingai plito į kitus regionus – Afriką, Ameriką bei Aziją. Ispanijos konkistadorai jį nuvežė Centrinės ir Pietų Amerikos vietiniams gyventojams, kurie sukūrė begales savų variantų. Visame pasaulyje buvo sukurta didžiulė įvairovė naujų formų ir dydžių žaidimo lentų, kurios ten populiarios ir šiais laikais.
Kvirkatas taip pat buvo žinomas ir Viduramžių Lietuvoje. Jei tyrinėdami atkuriamų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritoriją 2007 m. archeologai nebūtų radę žaidimo lauko ( jis buvo išraižytas ant medinio statinės dangčio) – tai iki šiol nežinotumėme, jog ir mūsų protėviai šį žaidimą žinojo ir žaidė.
Tyrinėjant atkuriamų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritoriją 2007 m. rastas kol kas vienintelis
XV a. datuojamas žaidimo laukas, išraižytas ant medinio statinės dangčio.
Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje atliekant archeologinius tyrinėjimus rasta žaidimo (Kvirkato) lenta:
Piešinio autorius – Mantvidas Mieliauskas
Restauratorė-konservatorė Deimantė Baubaitė konservavo autentišką Kvirkato lentą, medis XV a.
Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje atliekant archeologinius tyrinėjimus rastos šaškės, ragas, XVI a.
Rekonstruota Kvirkato žaidimo lenta: vaikštukai (šaškės) išdėstyti žaidimo lauke
Kvirkato taisyklės
Žaidimą žaidžia du žaidėjai.
Kiekvienas žaidėjas turi po 12 vaikštukų (šaškių). Vaikštukai išdėstomi ant linijų susikirtimo taškų taip, kaip parodyta viršuje. Kai abu žaidėjai išdėsto savo vaikštukus, tik vidurinis linijų susikirtimo taškas lieka tuščias.
Žaidėjai meta monetą, kad išsiaiškintų, kuris pradės žaidimą.
Žaidimo tikslas – nukirsti visas priešininko figūras arba sudaryti tokią situaciją, kad priešininkas daugiau negalėtų atlikti nė vieno ėjimo. Vieno vaikštuko perkėlimas iš vieno linijų susikirtimo taško į kitą vadinamas ėjimu.
Žaidėjai vienas po kito atlieka po vieną ėjimą. Žaidėjas turi žengti per žaidimo lauką su vaikštuku. Vaikštuku galima eiti linija pirmyn, atgal, į šoną – į gretimą žaidimo lauko linijų susikirtimo tašką.
Kertama peršokant priešininko vaikštuką ir savo vaikštuką pastatant į laisvą tašką už priešininko vaikštuko. Nukirstas priešininko vaikštukas nuimamas nuo lentos. Kitą ėjimą atlieka antrasis žaidėjas.
Galima kirsti iš karto kelis priešininko vaikštukus (taip pat, kaip žaidžiant šaškėmis). Sprendžia pats žaidėjas, jeigu kitaip nebuvo susitarta – žr. sutartines sąlygas: kirsti ar ne; kirsti vieną ar daugiau figūrų, jeigu tam yra galimybė.
Žaidėjai gali susitarti dėl papildomų sąlygų. Galimi sutartinių sąlygų variantai:
• būtina kirsti;
• būtina kirsti visas figūras, kurias yra galimybė kirsti;
• pražiopsojus kirtimą, nuo lentos nuimama figūra, kuria nebuvo kertama;
• vaikštuku galima vaikščioti į priekį, į šonus, įstrižai, išskyrus – atgal;
• vaikštukas, kuris pasiekė galinę priešininko liniją, gali kirsti tik į šonus;
• jeigu yra dvi galimybės kirsti – žaidėjas gali rinktis, kuriuo vaikštuku kirs.
Žaidimą laimi tas žaidėjas, kuris:
• nukerta visus priešininko vaikštukus;
• pasibaigus žaidimui, turi daugiau vaikštukų negu priešininkas (tai galioja tuomet, kada priešininkų figūrėlės nebeturi galimybės susidurti – abu nuėję į priešingas lentos puses), užblokuoja priešininko vaikštukus ir šis nebegali atlikti nė vieno ėjimo.
Lygiosios skelbiamos tuomet, kada pasibaigus žaidimui abu žaidėjai turi po tiek pat vaikštukų.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Apie kvirkatą galime paskaityti apsilankę valdovų rūmų puslapyje:
http://www.valdovurumai.lt/Edukacija/Istorinis_stalo_zaidimas_Kvirkatas.lt.htm
Kvirkatą galima žaisti ir internete:
http://www.lutanho.net/play/quirkat.html
Kvirkato žaidimą galima įsigyti Vilniuje:
Vilniaus g. 31, vidiniame pasažo "Plaza 31/1" kiemelyje (įėjimas pro bromą iš Vilniaus gatvės, priešais "Žinijos draugiją")
UAB “Rikio pramogos” http://www.rikis.lt Tel.: 8606 06781
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Informaciją surinko: Emilijus Jurkynas
Kauno Vilijampolės bendruomenės centro „Veršva“
Šaškių klubas „Veršva“
Tel. 8627 67232, el. p.: Laukiame@yahoo.com