by Algimantas » Sat 2008 Nov 22, 14:25
Mano SUBJEKTYVI nuomonė:
1. Dėl komisijų, personalijų ir pan.:
1.1. Neužmirškime, kad daug ką siūlyti pirmasis turi teisę naujai išrinktasis LŠF prezidentas. Bet, kiek suprantu, prezidentu bus perrinktas gerb.R.Karbauskis. Hipotetiškai sakykime, kad jis, kaip ir praėjusioje, konferencijoje tais klausimais savo nuomonės nepirš.
1.2. Derinti viceprezidento ir gen. sekretoriaus pareigas netikslinga nei praktiškai, nei teoriškai. Prie to ką tuo klausimu teisingai parašė gerb.V.Valantinas nelabai yra ką ir pridėti. Dar daugiau – nemanau, kad gen. sekretoriui derėtų derinti savo pareigas ir su vienos iš komisijų pirmininko pareigomis (sakykim, kaip siūlosi gerb. Aleksej „vyrų komisijos“ Beje, pats pavadinimas įdomus. Ką, bus atskiros vyrų – 100, vyrų – 64, moterų – 100, moterų 64 komisijos? Ar atskiros „vyrų ir moterų šaškės“?). Teoriškai – žalingas sprendžiamosios ir vykdomosios valdžių persipynimas, praktiškai – gen. sekretoriui bus priekaištaujama (teisingai ar ne – kitas klausimas), kad „jis nėra objektyvus, palankus pvz.„vyrų šaškėms“. Jeigu jau derinti, tai, išties, prezidentas ar viceprezidentas/viceprezidentai gali derinti savo pareigas su komisijų pirmininkų .
1.3. Mano nuomone, „gen. sekretorius“ turi būti tik gen. sekretorius. Vykdomoji valdžia, gaunantis algą, maksimaliai didesnę pagal federacijos išgales. Bet realiai jos tikrai nebus didelės. Jeigu tarp „100“ ir „64‘ atstovų išties yra antagonistiniai nesutarimai, gal geriau palikti net du viceprezidentus (tikiuosi „100“ ir „64“, o ne „vyrų“ it „moterų“). Kai prezidentas mažai kišasi į realų federacijos darbą, viceprezidento/viceprezidentų reikšmė yra labai svarbi. Esu įsitikinęs, kad gen. sekretorius ir bent vienas (jeigu jis bus vienintelis – tai būtiniausiai) turi būti vilniečiai (ar bent gyvenantys labai netoli Vilniaus). Tokios realijos, patinka tai mums ar ne.
1.4. Konkrečiai dėl gerb. Aleksej kandidatūros. Superrimtas pasisiūlymas ir superrimta kandidatūra. Tik jam reikėtų galutinai apsispręsti: ar nori būti gen. sekretoriumi (atlyginimas, bet tik vykdomoji valdžia) ar viceprezidentu (bent teoriškai daugiau galių, bet nėra atlyginimo). Čia yra niuansų: DAUG IR SĖKMINGAI dirbantis gen. sekretorius gali įgauti daugiau galių ir įtakos gal net negu prezidentas, tuo labiau, kad gen. sekretorius irgi bus VK nariu – ir tai būtų gana natūralu. Yra dar vienas niuansas: Kandaurov tinklalapio forume Aleksej nesenai porą kartų rašė, kad ieško trenerio darbo ir nori išvykti į Rusiją (profesionalui visiškai suprantamas žingsnis). Manau, suvažiavime renkant jį į vieną ar kitą postą, jam bus užduotas klausimas dėl jo ateities planų.
Gerb. V.Valiukevič potencialus sugrįžimas būtų naujiena. Iš principo, manau, daugeliui, priimtina.
1.5. Atskiras studentų komisijos pirmininkas, manau, tikrai nereikalingas. Gerb.V.Stasytį menkai pažįstu, jeigu tinkamas, galima jam pareigų rasti. Bet jį daryti „informacijos ministru“, kurio funkcijos apsiribotų rašymu į BNS ir ELTĄ (Aleksej pasiūlymai), tikrai nereikia. Tai – gana techninės gen. sekretoriaus funkcijos. Jeigu į propagandos, informacijos ar pan. komisijos pirmininkus atsirastų kandidatas, kuris imtųsi organizuoti, „pramuštų“ TV šaškių laidas, imtųsi vesti šaškių skyrelius keliuose laikraščiuose (kad ir su atrastais pagalbininkais), atidarytų įdomų, informatyvų šaškių tinklalapį Internete ir t.t., ir pan. – aš būčiau pats pirmasis, kuris už tokią komisiją ir tokį potencialų pirmininką „stočiau mūru“.
1.6. Jeigu LŠKMS atstovas (nebūtinai aš) bus LŠF VK, tai bus ypač gerai Lietuvos šaškių kompozicijai tarptautinėje arenoje. Reikalas tame, kad ten yra daug netvarkos, o Lietuvos šaškių kompozicija pasaulinėje arenoje pagal neoficialius kompleksinius rodiklius (rezultatai tarptautinėse varžybose, rengiamų varžybų skaičius, teisėjai tarptautinėse varžybose, leidžiama šaškių kompozicijos literatūra ir t.t.) yra 4 – 5 vietoje (mažiausiai) ir jos įtaka ten reali ir reikalinga. Jeigu sprendžiant ten svarbius klausimus LŠKMS atstovas dar gali save tituluoti ir LŠF VK nariu – tai yra labai svarbu. Nemanau, kad LŠKMS atstovas LŠF VK maišytų ir sprendžiant vidaus klausimus. Neutralesnis. Jeigu trūksta pajėgų, jam galima būtų pavesti ir kokią funkciją, nesusijusią su kompozicija.
2. Dėl padėties LŠF, uždavinių, iššūkių ir t.t.:
2.1. Nemanau, kad LŠF padėtis tragiška. Gal galima kritiškiau atsiliepti apie VK darbą, bet LŠF – tai ne vien VK. Kiek masinių turnyrų – 64 vykdo entuziastai, net širdis džiaugiasi skaitant informacijas! Ir su priziniais fondais, ir su baliukais. Šaunu. Yra ir sportinių pasiekimų tarptautinėje arenoje, nors čia padėtis nėra gera. Yra pasiaukojančiai ir gerai dirbančių trenerių.
2.2. Visiems pretenduojantiems į postus reikėtų suprasti, kad bent artimiausiais metais šaškės, nežiūrint į rezultatus, iš biudžeto gaus mažiau (ko gero, žymiai mažiau) pinigų – kaip ir visas sportas. Kaip ir visas sportas visame pasaulyje. Jeigu dabar iš sponsorių ir mecenatų gauta nedaug, artimiausias metais tikrai daugiau nebus. Priežasčių, manau, aiškinti nereikia.
2.3. Visiškai sutinku su V.Valantinu, kad būtina vaikų, jaunių, jaunimo žaidimo pasaulio ir Europos čempionatuose analizė. Ir personaliai, ir pagal amžių grupes, ir pagal trenerius, ir pan. Ir tą turi atlikti trenerių taryba. Apie tai kažkada šiame forume rašiau, bet buvau užsipultas. Ir tai reikalinga ne todėl, kad atimti pinigus, skiriamus vaikams, bet kad juos (ir visas LŠF lėšas) panaudoti racionaliau. Gal neskirti vaikui N, bet dvigubai ar trigubai daugiau skirti jauniui M. Gal nevežti vieno U10, bet vežti 3 U18. Čia tik pavyzdžiai, čia treneriai už mane 100 kartų kompetetingesni (bet gal ne visada objektyvūs. Kaip ir mes visi, paskendę savo problemose).
2.4. Strateginis šaškių vystymo planas tikrai reikalingas. Bet tai ne vieno žmogaus darbas (bet viską turi ‚sukti“ vienas žmogus) ir ne kelių savaičių.
2.5. „Su Pekinu“, mano nuomone, LŠF vadovybė pasielgė gana racionaliai. Komandiruoti keli žmonės federacijos sąskaita – teisingai. Kiti važiavo savo sąskaita. Jiems negali būti priekaištų. Gausesnis Lietuvos atstovų skaičius ten tikrai nepakenkė, sakyčiau, tik teigiamai atsiliepė Lietuvos šaškių įvaizdžiui.
Algimantas Kačiuška
P.s. Šiek tiek ne į temą.
Gerb. E.Bužinskij:
‚TAI REALYBE .TAI GYVENIMO PASYKEITIMO IS KOMUNISTINES SANTVARKOS I ....NEKOKIA....VISISKAS SALES HAOSAS ,PERTVARKIMAI NON-STOP VISUR....KA NORETI IS MUSU ?LAIKOMES KOL GYVI.....“
Galima manyti, kad šalyse, kur nebuvo to pasikeitimo iš komunistinės santvarkos į kapitalistinę, šaškės klesti (nenagrinėkime šaškėse specifinio Olandijos atvejo). Arba, kur tebeliko komunistinė (ar kokia diktatoriška) santvarka, šaškės klesti. Kažkaip, atleiskite, „nepagaunu“ logikos. Teoriškai galima suprasi, įsivaizduoti (buvo atvejų ir praktiškai), kad diktatoriškose šalyse ta ar kita sporto šaka (ar net visas sportas) klesti, bet šalyje tai gyvena ne vien sportininkai. Ir ne visi sportininkai vien tik sportininkai.
Rūpestis jaunimu, vaikais, tam (tuo pačiu ir vaikų sportui), skiriamos lėšos kapitalizmo, „laukinio kapitalizmo“ ar dar kokiomis kitomis sąlygomis - atskira tema. Psichologai pateikia nemažai pvz., kad būtent dabar dažnai vaikai „padaromi karaliukais“ su labai neigiamomis pasekmėmis.