by Algimantas » Wed 2009 Mar 11, 15:19
ZOOMZ rašė:
"del kaleidoskopo, mano asmenine nuomone: tai vienintelis "saskiu zodis lietuvoje", stambus zodis. Bet po pagiru eina blogybes, taigi mano viena is pastebettu blogybiu - mazai info ir idomiu straipsniu praktikos megejams. Tikrai smagu butu jei toks atsirastu su programa ar be jos, bet imtusi ir pateiktu idomiu ideju. Is tikro jis (SK) galetu pasidaryt lietuvoj gana populiarus, tik tereiktu suorganizuot grupe zmoniu, sakykim as, domcev, smaidrys Jr., ir zmogus su programa pvz valantinas. Butu galima daug ka nuveikt.'
1. Su ZOOMZ visiškai sutinku, t.y. su jo kritika.
2. Bet kol kas liks taip kaip buvo. Prieš kokius 5 - 6 metus jau buvo panašus LŠF pasiūlymas: LŠF prisideda finansiškai, aš prisiimu tam tikrus įsipareigojimus (svarbiausiais - leidinys išeina kas porą mėnesių ir t.t. Kiti - dėl turinio).
3. Aš negaliu prisiimti jokių panašių įsipareigojimų, nes:
3.1. Atleiskite, bet netikiu nei LŠF, nei fizinių asmenų garantijomis. Per daug gyvenime mokytas.
3.2. Esu pernelyg užsiėmęs. "Šaškių kaleidoskopo" leidyba man tik net ne pirmaeilis hobi (maždaug trečiaeilis) Tik dėl to nepereinu prie leidinio kiek dažnesnio išleidimo, bet mažesnės apimties (taip būtų išties geriau) - negaliu būti tikras, kad tais ar kitais mėnesiais turėsiu pakankamai laisvo laiko. Per pusantrų metų (deja, dabar jau tik toks "periodiškumas") to laisvo laiko atsiranda.
3.3. Leidžiant daugiau ar mažiau masiniu tiražu, prie to projekto dirbant daugiau žmonių, leidinys turėtų jeigu ne duoti pelną, tai bent būti neypatingai nuostolingas. Tai - nerealu. Daugelui šaškininkų praktikų jokios šaškių literatūros, jokų "istorijų", analizių ir pan, nereikia. 15 Lt - šaškių literatūrai jiems pernelyg dideli pinigai. O persiuntimai į užsienį - patys žinot, antra leidinio kaina. Aš iš savo neblogo pažįstamo Evgraf Zubov ne tik iš susirašinėjimo, bet ir "kalbant prie alaus" puikiai žinau, kaip žlugo jo Maskvoje prieš keletą metų leistas įdomus "Шашечный мир". Jis savo bute ir dabar dar nežino kur dėti krūvas išleistų to leidinio įvairių numerių egzempliorių. Prie jo projekto dirbo profesionalai. Tuo metu Pticyn dirbo Maskvoje, leidinys turėjo šiokį tokį garantuotą pastovų finansavimą. Be to, šiais internetiniais laikais "popierinių leidinių" rentabilumas negali būti didelis ir dėl objektyvių priežasčių (bet jie visiškai neišnyko ir neišnyksta beveik visose srityse - tai jau atskira įdomi tema).
4. Dar dėl turinio:
4.1. Ir toliau bus maždaug 50 proc. kompozicija, 50 proc. - kita.
4.2. Kompozicijos mėgėjų nedaug, bet jie vertina savo srities literatūrą. Ne vie todėl, kad jie "geresni" negu praktikai, čia tokia realybė - jie realizuojasi publikuodami savo kūrinius (dabar ir Internete, bet čia yra savų niuansų) ir pan. "Šaškių kaleidoskope" savo originalius kūrinius (taip sakant, pirma publikacija) publikuoja beveik visi žinomiausi pasaulio problemistai.
4.3. Jeigu jau būti absoliučiai pragmatišku, tai man reikėtų leisti leidinį, skirtą vien tik šaškių kompozicijai (Lietuvos šachmatų kompozitorių sąjunga, tėvas ir sūnus Satkai su kompanija, jau keletą metų leidžia tokį leidinį - "Šachmatija". Turiu daugelį numerių. Išeina 4 kartus per metus, apie 30 nedidelių puslapių - buvusio "Шашки" žurnalo dydžio. Lietuvos šachmatų kompozitorių sąjunga tiesiogiai gauna nedidelį biudžetinį finansavimą, kiek suprantu, dalį lėšų skiria ir šiam leidiniui). Bet norisi, kad kažkur "lietuviškame popieriuje" nors trumpai būtų užfiksuoti ir mūsų šalies čempionatų rezultatai, šaškininkų pasiekimai, pateiktas vienas kitas pasakojimas, istorija ar interviu. Pernelyg gerbiu praktinio žaidimo čempionus ir entuziastus (pats šiek tiek žaidžiau - TSRS laikais buvau praktinio žaidimo k/m - "100") , žinau, kaip tai nelengva ir kokie talentingi yra praktinio žaidimo meistrai, jau nekalbant apie didmeistrius.
5. Tik galiu pasidžiaugti, kad šis nors ir kuklus (pirmieji numeriai buvo išvis apgalilėtini - poligrafine "kokybe") leidinys nemiršta jau 18 metų (nuo 1991 metų). Per tą laiką Rusijoje, Ukrainoje ir kt. buvo daug ambicingų projektų, bet jie, deja, buvo neilgalaikiai. Labai dėkoju gerb.Egidijui PETRYLAI už labai konkrečią praktinę pagalbą paskutinįjį dešimtmetį.
Algimantas Kačiuška