Puslapis 11

LIETUVOS RESPUBLIKOS KŪNO KULTŪROS IR SPORTO ĮSTATYMAS

StandartinėParašytas: Ant 2009 Bal 14, 14:37
ragvel
4 straipsnis. Sporto klubai
Pagrindinė sporto institucija, vienijanti gyventojus ir sportininkus fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, kūno kultūrai ir sportui plėtoti bei populiarinti, yra sporto klubas.
Sporto klubas pagal šį įstatymą yra juridinio asmens teises turinti sporto organizacija, įsteigta įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Gali būti steigiami mėgėjiški ir profesionalieji sporto klubai.
Mėgėjiški sporto klubai steigiami remiantis Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymu. Jie savo veiklą grindžia įstatymo nustatyta tvarka įregistruotais įstatais.
Profesionaliųjų sporto klubų statusą apibrėžia šio įstatymo 33 straipsnis.

8 straipsnis. Sporte draudžiami būdai ir priemonės
Sporto rezultatams pasiekti neleidžiama naudoti būdų ir priemonių, kuriuos draudžia tarptautinių ar Lietuvos sporto šakų federacijų, draugijų, asociacijų priimti dokumentai.
Treneriai, kiti kūno kultūros ir sporto darbuotojai ar asmenys neturi vykdyti ir duoti jokių nurodymų, kurie gali pakenkti asmenų, praktikuojančių kūno kultūrą ir sportą, sveikatai, negali duoti nurodymų, pažeidžiančių moralės normas.
Asmenys, pažeidę šiuos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.


19 straipsnis. Lietuvos sporto federacijos
Tik Lietuvos sporto šakų federacijos turi teisę:
1) atstovauti sporto šakai tarptautinėse sporto organizacijose (federacijose);
2) sporto šakų tarptautinių federacijų nustatyta tvarka leisti sportininkams Lietuvos piliečiams rungtyniauti kitų valstybių sporto klubuose, užsieniečiams - Lietuvos sporto klubuose;
3) sudaryti Lietuvos Respublikos sporto šakų nacionalines rinktines;
4) koordinuoti Lietuvoje veikiančių atitinkamos sporto šakos organizacijų sportinę veiklą;
5) rengti Lietuvoje tarptautines sporto varžybas, kuriose dalyvauja Lietuvos nacionalinės rinktinės;
6) atstovauti atitinkamai sporto šakai Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete.
Lietuvos sporto šakų federacijos taip pat:
1) rengia sportininkus Lietuvos nacionalinėms rinktinėms;
2) organizuoja tarptautines ir šalies sporto varžybas;
3) rūpinasi atitinkamų sporto šakų plėtojimu, jų materialine technine baze;
4) užtikrina nacionalinių sporto rinktinių pasirengimą ir dalyvavimą varžybose;
5) rengia ilgalaikes sporto šakos plėtojimo programas;
6) vykdo kitas funkcijas, susijusias su atitinkamos sporto šakos plėtojimu.


27 straipsnis. Licencijų (leidimų) išdavimas kūno kultūros ir sporto specialistams
Licencijų (leidimų) kūno kultūros ir sporto specialistams išdavimo tvarką nustato ir licencijas išduoda Kūno kultūros ir sporto departamentas.
Licencijos galiojimas gali būti nutrauktas, jeigu licenciją turintis asmuo savo darbe žaloja auklėtinių sveikatą arba jo poelgiai nesiderina su pedagogo ar sporto etika.
Licencijos galiojimo nutraukimo klausimą sprendžia Kūno kultūros ir sporto departamentas atitinkamos sporto šakos federacijos teikimu. Asmuo, kuriam buvo atsisakyta išduoti licenciją arba kurio licencijos galiojimas buvo nutrauktas, turi teisę ginčyti tokį Kūno kultūros ir sporto departamento sprendimą teisme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1478, 99.12.14, Žin., 1999, Nr.112-3256 (99.12.30)

28 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto specialistų atestavimas
Švietimo įstaigose (organizacijose) dirbančių kūno kultūros ir sporto specialistų atestavimo ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu.
Sporto įstaigose, sporto mokyklose, kitose sporto organizacijose dirbančių sporto trenerių ir kitų sporto specialistų atestavimo ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato Kūno kultūros ir sporto departamentas.

29 straipsnis. Profesionalusis sportininkas
Kiekvienas nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, taip pat laikinai į Lietuvą atvykęs kitos valstybės sportininkas turi teisę būti profesionaliuoju sportininku. Profesionaliuoju sportininku laikomas sportininkas, kuris už pasiruošimą varžyboms ir dalyvavimą jose gauna darbo užmokestį, mokamą tos sporto organizacijos, su kuria sportininkas yra sudaręs sporto veiklos sutartį (kontraktą).

30 straipsnis. Sporto veiklos sutartis (kontraktas)
Sporto veiklos sutartis (kontraktas) yra profesionaliojo sportininko ar trenerio ir sporto organizacijos susitarimas, kuriuo sportininkas įsipareigoja ruoštis sporto varžyboms ir dalyvauti jose paklusdamas nustatytai sporto organizacijos vidaus tvarkai, o sporto organizacija įsipareigoja mokėti sportininkui darbo užmokestį, užtikrina sąlygas pasiruošti ir dalyvauti varžybose, taip pat vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas.
Sporto veiklos sutartyje būtinai nurodomos šios sąlygos:
1) sporto organizacija, kurioje sportininkas atlieka savo veiklą;
2) sportininko funkcijos;
3) sportininko įsipareigojimai laikytis sporto klubo, taip pat asociacijos, draugijos, tos sporto šakos federacijos, kurioms priklauso klubas, nustatytų taisyklių ir kitų nuostatų;
4) sportininko atlyginimas;
5) sportininko sveikatos draudimo sąlygos;
6) pasiruošimo varžyboms ir varžybų metu sportininko sveikatai padarytos žalos atlyginimo tvarka;
7) sutarties galiojimo laikas;
8 ) šalių atsakomybė už sutartyje nurodytų savo įsipareigojimų nevykdymą;
9) nepilnamečio sportininko mokymosi sąlygos.
Sporto veiklos sutartyje šalys už sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą nustato tarpusavio atsakomybę vadovaudamosi įstatymų nuostatomis.
Sporto veiklos sutartyje gali būti numatytos ir kitos įstatymams neprieštaraujančios sąlygos.
Pilnamečiai profesionalieji sportininkai sutartis sudaro patys arba per jų įgaliotus asmenis, nepilnamečiai - nuo 15 metų sudaro patys, turėdami tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų raštišką sutikimą.
Sutartis už nepilnamečius profesionaliuosius sportininkus iki 15 metų jų vardu sudaro tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai.
Sporto veiklos sutartys sudaromos raštu.
Sporto veiklos sutartys gali būti sudaromos taip pat su sporto treneriais. Tokioms sutartims taikomos šiame straipsnyje nustatytos sutarčių sudarymo sąlygos, išskyrus numatytas šio straipsnio antrosios dalies 4 ir 5 punktuose.
Asmenys, sudarę sporto veiklos sutartis, turi teisę užsiimti ir kita sutartyje nenumatyta sporto veikla (dalyvauti kitos sporto šakos varžybose ir pan.) tik tuo atveju, jeigu tai jiems leidžia sporto organizacijos, su kuriomis tokios sutartys yra sudarytos.

31 straipsnis. Profesionaliųjų sportininkų, trenerių socialinis draudimas
Sporto organizacija, sudariusi su profesionaliuoju sportininku ar treneriu sporto veiklos sutartį, įstatymų nustatyta tvarka moka sportininko socialinio draudimo įnašus.
Profesionaliojo sportininko, trenerio darbas pagal sporto veiklos sutartį įskaitomas į jo darbo stažą.


33 straipsnis. Profesionalusis sporto klubas
Profesionalusis sporto klubas yra juridinis asmuo, finansuojantis sportininkų ruošimą varžyboms ir jų dalyvavimą varžybose, organizuojantis sporto renginius, mokantis profesionaliesiems sportininkams atlyginimą pagal su jais sudarytas sporto veiklos sutartis ir gaunantis pajamas iš klubui atstovaujančių sportininkų veiklos ar kitos įstatuose nurodytos veiklos.
Profesionalieji sporto klubai steigiami ir veikia pagal šį įstatymą, taip pat akcinių bendrovių veiklą reglamentuojančius įstatymus bei kitus norminius aktus.
Profesionaliojo sporto klubo veikloje gali dalyvauti ir neprofesionalieji sportininkai.

41 straipsnis. Sportininkų ir jų trenerių, gydytojų, masažuotojų ir mokslininkų skatinimas
Didelio meistriškumo sportininkams, kuriems reikalinga valstybės parama rengtis tarptautinėms varžyboms, atstovauti jose Lietuvai, gali būti mokamos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės stipendijos.
Stipendijas skiria Kūno kultūros ir sporto departamentas atitinkamų sporto šakų federacijų (draugijų, asociacijų), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir savivaldybių administracijų sporto padalinių teikimu.
Skiriant stipendiją, sportininkas ir Kūno kultūros ir sporto departamentas sudaro sutartį. Joje numatomi sportininko įsipareigojimai tinkamai rengtis varžyboms ir dalyvauti jose, sportininko atsakomybė už sutartyje nurodytų įsipareigojimų neįvykdymą, taip pat kitos įstatymams neprieštaraujančios sąlygos.
Taip pat gali būti skiriamos Vyriausybės nustatyto dydžio premijos sportininkams ir jų treneriams, gydytojams, masažuotojams ir mokslininkams, mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Kūno kultūros ir sporto departamentui.


42 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto finansavimo bei rėmimo skatinimas
Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, fiziniams asmenims, investuojantiems lėšas į kūno kultūrą ir sportą, aukojantiems lėšas šiems tikslams ar kitaip iš savo lėšų remiantiems kūno kultūrą ir sportą, taikomos mokesčių lengvatos. Lengvatų dydį ir jų suteikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių ir kiti įstatymai.