I.A. Oficialios pasaulinės šaškių federacijos (FMJD) žaidimo šaškėmis prie 64 langelių taisyklės

I.A. Oficialios pasaulinės šaškių federacijos (FMJD) žaidimo šaškėmis prie 64 langelių taisyklės

1. Zaidimas ir žaidėjai

1.1 Zaidimas šaškėmis - intelektualinis sportas, kurį žaidžia du asmenys.

1.2 Šį žaidimą žaidžiantys asmenys vadinami žaidėjais.

1.3 Žaidimą šaškėmis galima praktikuoti ir kaip mėgėjišką, ir kaip profesionalų sportą.

2. Inventorius

2.1 Tarptautinis paprastųjų (64 langelių) šaškių žaidimas žaidžiamas ant kvadratinio stalo, padalinto į 64 vienodus langelius, pakaitomis šviesius ir tamsius. Šis stalas yra šaškių lenta.

2.2 Žaidimas žaidžiamas ant tamsių šaškių lentos langelių. Taigi, yra 32 aktyvūs langeliai.

2.3 Įstrižos tamsių langeliųjuostos vadinamos įstrižainėmis. Yra 13 įstrižainių. Ilgiausia įstrižainė, jungianti du šaškių lentos kampus ir sudaryta iš 8 tamsių langelių, vadinama didžiaja įstrižaine (al-h8). Kitos įstrižainės vadinamos dvikeliais (gl-a7-b8-h2), trikeliais (cl-a3-f8-h6) ir netolyginėmis įstrižainėmis (el-a5-d8-h4).

2.4 Šaškių lenta turi būti taip pastatyta tarp dviejų žaidėjų, kad didžioji įstrižainė prasidėtų kairėje žaidėjo pusėje. Tokiu atveju, kiekvieno žaidėjo kairėje esantis pirmas langelis yra kampinis tamsus langelis.

2.5 Taip tarp žaidėjų pastačius lentąJi skirstoma į:

2.5.1 Daminiai laukeliai: šachmatų lentos laukeliai, esantys viršutinėje ir apatinėje lentos eilėje;

2.5.2 Šonmiai arba kraštiniai laukeliai: laukeliai, esantys dešiniajame ir kairiajame lentos šonuose;

2.5.3 Eilutės: horizontalios eilutės su 4 tamsiais langeliais.

2.5.4 Vertikalūs stulpeliai su 4 tamsiais langeliais.

2.6 Eilutės sutartinai numeruojamos nuo 1 iki 8 pradedant iš baltųjų pusės, o stulpeliai pažymėti mažosiomis raidėmis nuo a iki h, pradedant nuo kairiojo baltųjų krašto. Tokiu būdu kiekvienas šaškių lentos langelis žymimas raidės ir skaičiaus kombinacija. Raidės ir skaičiai nerašomi ant lentos. Galima sakyti:

2.6.1 Pagrindo arba šaškių eilučių 4 tamsūs langeliai numeruojami nuo al, cl, el, fl, hl.;

2.6.2 Juostų, arba pirmo ir paskutinio stulpelio 5 tamsūs langeliai numeruojami, kairėje, a7, a5, a3, al, o dešinėje h8, h6, h4, h2;

2.6.3 Galiniai didžiosios įstrižainės tamsūs langeliai numemojami al ir h8 ir vadinami šaškių lentos kampais.

2.7 Tarptautinis paprastųjų šaškių žaidimas (64 langeliai) žaidžiamas su 12 baltų ar šviesios spalvos šaškių ir 12 juodų arba tamsios spalvos šaškių.

2.8 Prieš partijos pradžią 12juodų šaškių išdėliotos tamsiuose 6, 7, 8 eilučių langeliuose, o 12 baltų šaškių išdėliotos 1, 2,3 eilučių tamsiuose langeliuose. 4 ir 5 eilutės būna laisvos.

3. Ėjimai

3.1 Saškės gali būti paprastosios arba damos.

3.2 Priklausomai nuo to, ar šaškė yra paprastoji ar damaJi turi savojudėjimo metodą ir skirtingai kerta. Vienos šaškės perkėlimas nuo vieno šaškių lentos langelio ant kito, vadinamas "ėjimu".

3.3 Pirmąjį ėjimądaro žaidėjas, žaidžiantis baltomis šaškėmis. Priešininkai vienas po kito daro po vieną ėjimą, kiekvienas su savo spalvos šaškėmis.

3.4 Paprastoji šaškė būtinai eina į priekį, įstrižai, nuo vieno langelio ant kito tuščio kitos eilės langelio.

3.5 Dama yra paprastoji šaškė, ant kurios uždėta kita tos pačios spalvos paprastoji šaškė, damaji tapo pasiekusi paskutinę horizontalę ir ten sustojusi.

3.6 Žaidėjas, turintis damą, gali karūnuoti priešininkų šaškių eilės langelį pasiekusią paprastąją šaškę. Jei taip nėra, tai turi padarytijo priešininkas, kuriam draudžiama žaisti to nepadarius.

3.7 Paprastoji šaškė, virtusi damaJa išlieka iki žaidimo pabaigos.

3.8 Šias teisesji įgyja tik sekančiame ėjime.

3.9 Dama perkeliama pirmyn ir atgal tuščiais langeliais išilgai įstrižainės, ant kuriosji stoviįją galima pastatyti toliau nei artimiausias tuščias langelis, ant toliau esančio tuščio langelio.

3.10 Šaškės perkėlimas laikomas baigtu, kai žaidėjasJąperkėlęs, paleidžia.

3.11 Kai turintis eiti žaidėjas paliečia vieną iš savo šaškių kuriomis žaidžiama, tai jis turi perkelti būtent tą šaškęJei galima atlikti ėjimą pagal taisykles.

3.12 Paliestą, arba perkėlus nepaleistą šaškę galima pastatyti į kitąvietąJei tai įmanoma.

3.13 Žaidėjas, kurio ėjimas ir kuris nori teisingai perkelti vieną ar kelias šaškes, turi iš anksto ir aiškiai perspėti priešininką žodžiu "taisau".

3.14 Jei žaidėjas, kuriam neatėjo eilė daryti ėjimo, paliečia ar teisingai perkelia vieną ar kelias šaškes savo ar priešininko lauke, tai laikoma klaida.

4. Kirtimas

4.1 Priešininko šaškės kirtimas yra privalomas ir daromas tiek į priekį, tiek atgal. Kirtimas atliekamas vienu ėjimu. Draudžiama kirsti savo šaškes.

4.2 Jei paprastoji šaškė stovi taip, kad šaliajos įstrižai yra priešininko šaškė, už kurios yra tuščias langelis, jis privalo peršokti per šią šaškę ir užimti laisvą langelį. Priešininko šaškė nuimama nuo šaškių lentos. Taip atliktas veiksmas vadinamas kirtimu paprastąja šaške.

4.3 Kai dama stovi ant tos pačios įstrižainės ant kurios šalia ar per atstumą stovi priešininko šaškė, už kurios yra vienas ar keli tušti langeliai, ji privalo peršokti per priešininko šaškę ir atsistoti viename iš laisvų langelių. Taip atliktas veiksmas vadinamas kirtimu dama.

4.4 Kirtimas turi būti aiškiai nurodytas ir veiksmas atliktas tvarkingai. Jei kirtimas neaiškus, jis gali būti priešininko prašymu pataisytas. Kirtimas laikomas baigtu, kai priešininko šaškė nukeliama nuo šaškių lentos.

4.5 Kai, kertant paparastąja šaške, ši vėl atsistoja įstrižai šalia priešininko šaškės, už kurios yra tuščias langelis, jis turi būtinai peršokti per šią antrą šaškę, jei yra, trečią ir taip toliau, ir užimti tuščią langelį už paskutinės nukirstos šaškės. Taip nukirstos priešininko šaškės nuimamos nuo šaškių lentos pradedant pirma arba paskutine nukirsta šaške. Taip atliktas veiksmas vadinamas daugumos taisykle kertant paprastąja šaške.

4.6 Kai, kertant dama, ši atsistoja toje pačioje ar kertančioje įstrižainėje, kurioje yra priešininko šaskė ir už kurios yra vienas ar keli tušti langeliai, ji privalo peršokti per šią antrą šaškę, atsistodama įstrižainėje, kurioje stovi nukirsta šaškė, per trečią šaškę ir taip toliau, atsistodama ant pasirinkto tuščio langelio už toje pačioje įstrižainėje nukirstos šaškės. Taip nukirstos priešininko šaškės nuimamos nuo šaškių lentos pradedant pirma arba paskutine nukirsta šaške. Taip atliktas veiksmas vadinamas daugumos taisykle kertant dama.

4.7 Kirtimo metu draudžiama peršokti per savo šaškes.

4.8 Vieno kirtimo metu galima daug kartų atsistoti į tą patį tuščią langelį, bet draudžiama daugiau nei vieną kartą peršokti virš tos pačios priešininko šaškės.

4.9 Kirtimas turi būti aiškiai atliktas, šaškė po šaškės, pastatant kertančiąją šaškę ant už nukirstos šaškės esančio tuščio langelio ir galiausiai pastatant šią šaškę ant galutinio langelio. Jei kirtimas neaiškus, priešininkas gali prašyti jį pataisyti.

4.10 Šaškės perkėlimas kirtimo metu laikomas baigtas, kai žaidėjas paleidžia šią šaškę perkėlimo metu ar baigęs ją perkelti.

4.11 Šaškes nuo lentos galima nuimti tik galutinai atlikus kirtimą. Nukirstas šaškes, atlikus ėjimą, reikia nuimti eilės tvarka pradedant nuo kirtimo pradžios arba pabaigos, nesustojant. Jei šaškės nuimamos ne eilės tvarka, priešininkas gali prašyti pataisyti ėjimą.

4.12 Dama nukirstų šaškių nuėmimas nuo šaškių lentos laikomas baigtu, kai žaidėjas nuima paskutinę šaškę ar kai atlikęs veiksmą stabteli ilgesniam laikui.

4.13 Didesnio šaškių skaičiaus kirtimas yra pirmaeilis, taigi, privalomas. Dama nesuteikia pirmumo ir privalomumo. Dama, kaip ir paprastoji šaškė, skaičiuojama kaip viena šaškė.

4.14 Jei šaške galima dviem ar keliais būdais nukirsti tą patį priešininko šaškių skaičių, žaidėjas laisvai gali pasirinkti vieną iš šių būdų, tiek su paprastąja šaške, tiek su karaliene.

4.15 Pagal 3.5 punktą, paprastoji šaškė, nors kirsdama ir pasiekia paskutinę horizontalę, betJei privalo kirsti toliau, išlieka paprastaja.

5. Klaidos

5.1 Jei žaidimo metu konstatuojama, kad šaškių lenta pastatyta klaidingai atsižvelgiant į 2.4. punktą, ši partija anuliuojama, žaidimas pradedamas iš naujo.

5.2 Prieš partįjos pradžią patikrinamas išdėstymas pagal 2.8. punktą. Partijos metu nustačius bet kokį neatitikimą, žiūrėti 5.4. punktą.

5.3 Bet kuri priešininko šaškė, esanti neaktyviame šviesiame langelyje, yra neaktyvi. Ja vėl galima pradėti žaisti, bet pagal 5.4. punkto taisykles.

5.4 Jei žaidėjas padarė vieną iš žemiau paminėtų klaidų, tikjo priešininkas turi teisę nuspręsti, ar klaidą reikia ištaisyti, ar, priešingai, ji gali būti palikta:

5.4.1 Padaryti ėjimą du kartus iš eilės;

5.4.2 Neteisingas paprastosios šaškės ar damos perkėlimas;

5.4.3 Paliesti vieną iš savo šaškių, bet perkelti kitą;

5.4.4 Anuliuoti padarytąėjimą;

5.4.5 Padaryti ėjimą su priešininko šaške;

5.4.6 Padaryti tik ėjimą, kai buvo galima kirsti;

5.4.7 Be priežasties nuėmus priešininko ar savo paties šaškes nuo lentos;

5.4.8 Kirtimas arba daugugumos taisyklė kertant viena šaške didesnį ar mažesnį priešininko šaškių skaičių, nei buvo galima kirsti;

5.4.9 Sustojimas daugumos taisyklės kirtimo metu (paleista šaškė, žiūrėti 4.10 punktą);

5.4.10 Neteisingas šaškių nuėmimas nepabaigus kirsti visų galimų šaškių;

5.4.11 Nnkirtus kelias šaškes nuimama mažiau šaškių nei buvo nukirsta;

5.4.12 Nukirtus kelias šaškes nuimamos šaškes, kurios nebuvo nukirstos;

5.4.13 Sustojus nuiminėjant šaškes, nukirstas kertant kelias šaškes iš eilės;

5.4.14 Po kirtimo nuėmus vieną ar kelias savo šaškes.

5.5 Jei netyčia padaryta klaida iš karto pataisoma ar pašalinamaJi nelaikoma klaida.

5.6 Jei žaidėjas atsisako paklusti Oficialioms žaidimo Taisyklėms, jo priešininkas turi teisę to išjo reikalauti laikytis taisyklių.

5.7 Bet koks ėjimas, padarytas klaidą padariusio ar atsisakiusio paklusti Oficialioms žaidimo taisyklėms žaidėjo priešininko, lygus situacijos pritarimui. Taisyti nebebus galima.

5.8 Dalinis klaidos ar atsisakymo taisymas netoleruojamas.

6. Baigimas lygiosiomis

6.1 Partija baigiama lygiosiomis, kai tas pats žaidėjas, turintis ėjimą, savo ėjimu trečią kartą pakartoja tą pačią poziciją.

6.2 Jei per 15 vienas kitą sekančių ėjimų buvo perkeliamos tik damos, neperkeliama nei viena paprastoji šaškė ir nieko nekertama, partija baigiama lygiosiomis.

6.3 Jei telikę tik dvi damos, viena dama ir paprastoji šaškė, viena dama prieš vieną damą, partija baigiama lygiosiomis po to, kai kiekvienas padaro daugiausia po penkis ėjimus.

7. Rezultatas

7.1 Partija gali būti baigiama dviem rezultatais:

7.1.1 Vieno iš dviejų žaidėjų laimėjimu, kito pralaimėjimu;

7.1.2 Lygiosiomis, kai abu žaidėjai sužaidė lygiosiomis.

7.2 Žaidėjas laimi, kaijo priešininkas:

7.2.1 susitams ar ne, nebežaidžia partįjos;

7.2.2 nebegali žaisti, kai yrajo ėjimas, ojo šaškės blokuotos;

7.2.3 nebeturi šaškių;

7.2.4 atsisako laikytis taisyklių.

7.3 Lygiosios tenka abiems žaidėjams:

7.3.1 kaijos paskelbiamos bendru susitarimu;

7.3.2 kai partįja baigiasi lygiosiomis pagal taisyklių 6 punktą;

7.3.3 kai nei vienam iš dviejų nepasiseka laimėti.

8. Užrašai

8.1 Kadangi aktyvūs langeliai numeruojami pagal 2.6 punktą, galima užrašyti tiek baltų, tiekjuodų šaškiųjudėjimą ėjimas po ėjimo, ir taip pakartotinai sužaisti ar perrašyti visą partiją.

8.2 Ėjimai turi būti užrašomi tokia tvarka:

8.2.1 rašomas numeris laukelio iš kurio paimama šaškėJį seka numeris laukelio, į kurį pastatoma šaškė;

8.2.2 kai šaškė tik perkeliama, šiuos du numerius gali skirti brūkšnelis (-);

8.2.3 šiuos du numerius gali skirti iksas (x), kai nukertama.

9. Sutartiniai ženklai

9.1 kad būtų aiškiau, naudojami žemiau nurodyti sutartiniai ženklai:

9.1.1 nurodant ėjimą: -;

9.1.2 nurodant laimėtą poziciją: x;

9.1.3 gerasėjimas:!;

9.1.4 labai geras ėjimas:!!;

9.1.5 blogas ėjimas: ?;

9.1.6 labai blogas ėjimas: ??;

9.1.7 atrodantis silpnas, bet ištikrųjų stiprus ėjimas: ?!;

9.1.8 atrodantis stiprus, bet ištikrųjų silpnas ėjimas:!?;

9.1.9 priverstinis ėjimas, bet kuris kitasjudėjimas, sąlygojantis praradimą: *;

9.1.10 nurodant partįjos laimėjimą: +;

9.1.11 nurodant lygiąsias: =;

9.1.12 po žaidimo etapo paskutinio ėjimo, nurodant laimėtų taškų skaičių: +1, +2, ir taip toliau;

9.1.13 priešingai, nurodant prarastų taškų skaičių: -1, -2;

9.1.14 ženklas "a.l." (ad libitum) nurodo, kad padarius ėjimą ar nukirtus, gaunamas toks pat rezultatas.

10. Laiko kontroliavimas

10.1 Žaidžiant partiją gali būti sutarta, kad kiekvienas žaidėjas privalo atlikti tam tikrą ėjimų skaičių per nurodytą laiką.

10.2 Šiuo atveju žaidėjai privalo:

10.2.1 naudotis šaškių varžybų laikrodžiu;

10.2.2 kiekKenas žingsnis po žingsnio turi užsirašinėti visos partijos ėjimus.

10.3 Žaidžiant partįją gali būti sutarta, kad kiekvienas žaidėjas turi tam tikrą laiko limitą iki šios partįjos pabaigos.

10.4 Šiuo atveju, reikia naudotis šaškių laikrodžiu, o ėjimų užrašymas nebūtinas.

10.5 Aprašymas ir laikrodžio naudojimo taisyklės išdėstytos Žaidimo taisyklėse.

11. Partijos variacijos

11.1 Partija šaškėmis gali būti žaidžiama įvairiais būdais:

11.1.1 normali partija ant šaškių lentos, tarp dviejų žaidėjų, sėdinčių veidu vienas į kitą;

11.1.2 normali partija ant šaškių lentos, tarp vieno žaidėjo ir kelių besikeičiančių priešininkų;

11.1.3 partįja žaidžiama tarp dviejų žaidėjų, kurie paštu praneša vienas kitam apie padarytus ėjimus;

11.1.4 partija tarp žaidėjo, kuris žaidžia nematydamas šaškių lentos ir neužrašinėdamas, ir žaidėjo, kuris turi šaškių lentą;

11.1.5 partija tarp žaidėjo, kuris žaidžia nematydamas šaškių lentos ir neužrašinėdamas, ir kelių besikeičiančių priešininkų, kurių kiekvienas turi po šaškių lentą;

11.1.6 partija, žaidžiama su aklu žaidėju (ar tarp dviejų aklų žaidėjų), naudojant lentą su reljefiniais langeliais;

11.1.7 normali partija tarp dviejų žaidėjų nelygiomis jėgomis, stipriam pradedant su silpnu ir turint viena ar keliomis šaškėmis mažiau.

11.2 Šiems įvairiems variantams, išskyrus 11.1.1 punkte nurodytą, reikia atsižvelgti į papildomas taisykles.