I. Oficialios pasaulinės šaškių federacijos (FMJD) žaidimo šaškėmis taisyklės 1. Žaidimas ir žaidėjai
1.1 Žaidimas šaškėmis - intelektualinis sportas, kurį žaidžia du asmenys.
1.2 Šį žaidimą žaidžiantys asmenys vadinami žaidėjais.
1.3 Žaidimą šaškėmis galima praktikuoti ir kaip mėgėjišką, ir kaip profesionalų sportą.
2. Inventorius
2.1 Tarptautinis šaškių žaidimas žaidžiamas ant kvadratinio stalo, padalinto į 100 vienodų langelių, pakaitomis šviesių ir tamsių. Šis stalas yra šaškių lenta.
2.2 Žaidimas žaidžiamas ant tamsių šaškių lentos langelių. Taigi, yra 50 aktyvių langelių.
2.3 Įstrižos tamsių langeliųjuostos vadinamos įstrižainėmis. Yra 17 įstrižainių. Ilgiausia įstrižainė, jungianti du šaškių lentos kampus ir sudaryta iš 10 tamsių langelių, vadinama didžiąja įstrižaine.
2.4 Šaškių lenta turi būti taip pastatyta tarp dviejų žaidėjų, kad didžioji įstrižainė prasidėtų kairėje žaidėjo pusėje. Tokiu atveju, kiekvieno žaidėjo kairėje esantis pirmas langelis yra kampinis tamsus langelis.
2.5 Taip tarp žaidėjų pastatyta lenta skirstoma į:
2.5.1 Daminiai laukeliai: šachmatų lentos laukeliai, esantys viršutinėje ir apatinėje lentos eilėje;
2.5.2 Šoniniai arba kraštiniai laukeliai: laukeliai, esantys dešiniajame ir kairiajame lentos šonuose;
2.5.3 Eilutės: horizontalios eilutės su 5 tamsiais langeliais.
2.5.4 Vertikalūs stulpeliai su 5 tamsiais langeliais.
2.6 Tamsūs langeliai sutartinai numeruojami nuo 1 iki 50. Šis numeravimas nepažymėtas šaškių lentoje. Žiūrint į šaškių lentą iš priekio, šis numeravimas eina iš kairės į dešinę, eilutė po eilutės, pradedant nuo pirmojo viršutinės eilutės langelio ir baigiant paskutiniuoju apatinės eilutės tamsiu langeliu. Galima sakyti:
2.6.1 Pagrindo arba šaškių eilučių 5 tamsūs langeliai numeruojami nuo 1 iki 5 ir nuo 46 iki 50;
2.6.2 Juostų, arba pirmo ir paskutinio stulpelio 5 tamsūs langeliai numeruojami, kairėje, 6-16-26-36-46, o dešinėje 5-15-25-35-45;
2.6.3 Galmiai didžiosios įstrižainės tamsūs langeliai numeruojami 5 ir 46 ir vadinami šaškių lentos kampais.
2.7 Tarptautinis šaškių žaidimas žaidžiamas su 20 baltų arba švieios spalvos šaškių ir 20juodų arba tamsios spalvos šaškių.
2.8 Prieš partįjos pradžią20juodų šaškių išdėliotos tamsiuose langeliuose, numeruojamuose nuo 1 iki 20, o 20 baltų šaškių išdėliotos tamsiuose langeliuose, numeruojamuose nuo 31 iki 50. Langeliai nuo 21 iki 30 yra neužimti, laisvi.
3. Ėjimai
3.1 Šaškės gali būti paprastosios arba damos.
3.2 Priklausomai nuo to, ar šaškė yra paprastoji ar damaJi turi savojudėjimo būdą ir skirtingai kerta. Vienos šaškės perkėlimas nuo vieno šaškių lentos langelio ant kito, vadinamas "ėjimu".
3.3 Pirmąjį ėjimą daro žaidėjas, žaidžiantis baltomis šaškėmis. Priešininkai vienas po kito daro po vieną ėjimą, kiekvienas savo spalvos šaškėmis.
3.4 Paprastoji šaškė būtinai eina į priekį, įstrižai, nuo vieno langelio ant kito tuščio kitos eilės langelio.
3.5 Dama yra paprastoji šaskė, ant kurios uždėta kita tos pačios spalvos paprastoji šaškė, dama ji tapo pasiekusi paskutinę horizontalę ir ten sustojusi.
3.6 Žaidėjas, turintis damą, gali karūnuoti priešininkų šaškių eilės langelį pasiekusią paprastąją šaškę. Jei taip nėra, tai turi padaryti jo priešininkas, kuriam draudžiama žaisti to nepadarius.
3.7 Paprastoji šaškė, virtusi damaJa išlieka iki žaidimo pabaigos.
3.8 Prieš pradedant žaisti dama, reikia palaukti, kol priešininkas padaro vieną ėjimą.
3.9 Dama perkeliama pirmyn ir atgal tuščiais langeliais išilgai įstrižainės, ant kuriosji stovi; ją galima pastatyti toliau nei artimiausias tuščias langelis, ant toliau esančio tuščio langelio.
3.10 Šaškės perkėlimas laikomas baigtu, kai žaidėjasJą perkėlęs, paleidžia.
3.11 Kai turintis eiti žaidėjas paliečia vieną iš savo šaškių kuriomis žaidžiama, taijis turi perkelti būtent tą šaškęJei įmanoma atlikti ėjimą pagal taisykles.
3.12 Paliestą, arba perkėlus nepaleistą šaškę galima pastatyti į kitą vietą, jei tai įmanoma.
3.13 Žaidėjas, kurio ėjimas ir kuris nori teisingai perkelti vieną ar kelias šaškes, turi iš anksto ir aiškiai perspėti priešininką žodžiu " taisau ".
3.14 Jei žaidėjas, kuriam neatėjo eilė daryti ėjimo, paliečia ar teisingai perkelia vieną ar kelias šaškes savo ar priešininko lauke, tai laikoma klaida.
4. Kirtimas
4.1 Priešininko šaškės kirtimas yra privalomas ir daromas tiek į priekį, tiek atgal. Kirtimas atliekamas vienu ėjimu. Draudžiama kirsti savo šaškes.
4.2 Jei paprastoji šaškė stovi taip, kad šaliajos įstrižai yra priešininko šaškė, už kurios yra tuščias langelis, ji privalo peršokti per šią šaškę ir užimti laisvą langelį. Priešininko šaškė nuimama nuo šaškių lentos. Taip atliktas veiksmas vadinamas kirtimu paprastąja šaške.
4.3 Kai dama stovi ant tos pačios įstrižainės ant kurios šalia ar per atstumą stovi priešininko šaškė, už kurios yra vienas ar keli tušti langeliai, ji privalo peršokti per priešininko šaškę ir atsistoti viename iš laisvų langelių. Taip atliktas veiksmas vadinamas kirtimu dama.
4.4 Kirtimas turi būti aiškiai nurodytas ir veiksmas atliktas tvarkingai. Jei kirtimas neaiškusJis gali būti priešininko prašymu pataisytas. Kirtimas laikomas baigtu, kai priešininko šaškė nukeliama nuo šaškių lentos.
4.5 Kai, kertant paprastaja šaške, vėl atsistoja įstrižai šalia priešininko šaškės, už kurios yra tuščias langelis, ji turi būtinai peršokti per šią antrą šaškę, jei yra, trečią ir taip toliau, ir užimti tuščią langelį nž paskutinės nukirstos šaškės. Taip nukirstos priešininko šaškės nuimamos nuo šaškių lentos pradedant pirma arba paskutine nukirsta šaške. Taip atliktas veiksmas vadinamas daugumos taisykle kertant paprastąja šaške.
4.6 Kai, kertant dama, ši atsistoja toje pačioje ar kertančioje įstrižainėje, kurioje yra priešininko šaškė ir už kurios yra vienas ar keli tušti langeliaiJi privalo peršokti per šią antrą šaškę, atsistodama įstrižainėje, kurioje stovi nukirsta šaškė, per trečią šaškę ir taip toliau, atsistodama ant pasirinkto tuščio langelio už toje pačioje įstrižainėje nukirstos šaškės. Taip nukirstos priešininko šaškės nuimamos nuo šaškių lentos pradedant pirma arba paskutine nukirsta šaške. Taip atliktas veiksmas vadinamas daugumos taisykle kertant dama.
4.7 Kirtimo metu draudžiama peršokti per savo šaškes.
4.8 Vieno kirtimo metu galima daug kartų atsistoti į tą patį tuščią langelį, bet draudžiama daugiau nei vieną kartą peršokti virš tos pačios priešininko šaškės.
4.9 Kirtimas turi būti aiškiai atliktas, šaškė po šaškės, pastatant kertančiąją šaškę ant už nukirstos šaškės esančio tuščio langelio ir galiausiai pastatant šią šaškę ant galutinio langelio. Jei kirtimas neaiškus, priešininkas gali prašytijį pataisyti.
4.10 Šaškės perkėlimas kirtimo metu laikomas baigtas, kai žaidėjas paleidžia šią šaškę perkėlimo metu ar baigęs ją perkelti.
4.11 ???
4.12 Dama nukirstų šaškių nuėmimas nuo šaškių lentos laikomas baigtu, kai žaidėjas nuima paskutinę šaškę ar kai atlikęs veiksmą stabteli ilgesniam laikui.
4.13 Didesnio šaškių skaičiaus kirtimas yra pirmaeilis, taigi, privalomas. Dama nesuteikia pirmumo ir privalomumo. Dama, kaip ir paprastoji šaškė, skaičiuojama kaip viena šaškė.
4.14 Jei šaške galima dviem ar keliais būdais nukirsti Ą patį priešininko šaškių skaičių, žaidėjas laisvai gali pasirinkti vieną iš šių būdų, tiek su paprastąja šaške, tiek su dama.
4.15 Pagal 3.5 punktą, paprastoji šaškė, nors kirsdama ir pasiekia paskutinę horizontalę, betJei privalo kirsti toliau, išlieka paprastąja.
5. Klaidos
5.1 Jei žaidimo metu konstatuojama, kad šaškių lenta pastatyta klaidingai atsižvelgiant į 2.4. punktą, ši partija anuliuojama, žaidimas pradedamas iš naujo.
5.2 Prieš partįjos pradžią patikrinamas išdėstymas pagal 2.8. punktą. Partijos metu nustačius bet kokį neatitikimą, žiūrėti 5.4. punktą.
5.3 Bet kuri priešininko šaškė, esanti neaktyviame šviesiame langelyje, yra neaktyvi. Ja vėl galima pradėti žaisti, bet pagal 5.4. punkto taisykles.
5.4 Jei žaidėjas padarė vieną iš žemiau paminėtų klaidų, tikjo priešininkas turi teisę nuspręsti, ar klaidą reikia ištaisyti, ar, priešingai, ji gali būti palikta.
5.4.1 Padarytas ėjimas du kartus iš eilės;
5.4.2 Neteisingas paprastosios šaškės ar damos perkėlimas;
5.4.3 Paliesta viena iš savų šaškių, bet perkelta kita;
5.4.4 Anuliuotas padarytas ėjimas;
5.4.5 Padarytas ėjimas su priešininko šaške;
5.4.6 Padarytas tik ėjimas, kai buvo galima kirsti;
5.4.7 Be priežasties nuimamos priešininko ar savo paties šaškės nuo lentos;
5.4.8 Kirtimas arba daugumos taisyklė kertant viena šaške didesnį ar mažesnį priešininko šaškių skaičių, nei buvo galima kirsti;
5.4.9 Sustojimas daugumos taisyklės kirtimo metu (paleista šaškė, žiūrėti 4.10 punktą);
5.4.10 Neteisingas šaškių nuėmimas nepabaigus kirsti visų galimų šaškių;
5.4.11 Nukirtus kelias šaškes nuimama mažiau šaškių nei buvo nukirsta;
5.4.12 Nukirtus kelias šaškes nuimamos šaškės, kurios nebuvo nukirstos;
5.4.13 Sustojama nuimmėjant šaškes, nukirstas kertant kelias šaškes iš eilės;
5.4.14 Po kirtimo nuimamos vieną ar kelias savo šaškes.
5.5 Jei, netyčia padaryta klaida iš karto pataisoma ar pašalinama, ji nelaikomas klaida.
5.6 Jei žaidėjas atsisako paklusti Oficialioms žaidimo TaisyklėmsJo priešininkas turi teisę to išjo reikalauti laikytis Taisyklių.
5.7 Bet koks ėjimas, padarytas klaidą padariusio ar atsisakiusio paklusti Oficialioms žaidimo taisyklėms žaidėjo priešininko, lygus situacijos pritarimui. Taisyti nebebus galima.
5.8 Dalinis klaidos ar atsisakymo taisymas netoleruojamas.
6. Baigimas lygiosiomis
6.1 Partija baigiama lygiosiomis, kai tas pats žaidėjas, turintis ėjimą, savo ėjimu trečią kartą pakartoja tą pačią poziciją.
6.2 Jei per 25 vienas kitą sekančius ėjimus buvo perkeliamos tik damos, neperkeliama nei viena paprastoji šaškė ir nieko nenukertama, partija baigiama lygiosiomis.
6.3 Jei telikę tik trys damos, dvi damos ir paprastoji šaškė, viena dama ir dvi paprastosios šaškės prieš vieną damą, partija baigiama lygiosiomis po to, kai kiekvienas padaro daugiausia po šešioliką ėjimų.
6.4 Kai lieka tik dvi damos, viena dama ir viena paprastoji šaškė ar viena dama prieš vieną damą, partįja baigiama lygiosiomis po to, kai kiekvienas žaidėjas padaro daugiausia dar po penkis ėjimus.
7. Rezultatas
7.1 Partija gali būti baigiama dviem rezultatais:
7.1.1 Vieno iš dviejų žaidėjų laimėjimu, kito pralaimėjimu;
7.1.2 Lygiosiomis, kai abu žaidėjai sužaidė lygiosiomis.
7.2 Žaidėjas laimi, kaijo priešininkas:
7.2.1 susitams ar ne, nebežaidžia partijos;
7.2.2 nebegali žaisti, kai yrajo ėjimas, ojo šaškės blokuotos;
7.2.3 nebeturi šaškių;
7.2.4 atsisako laikytis taisyklių.
7.3 Lygiosios tenka abiems žaidėjams:
7.3.1 kaijos paskelbiamos bendru susitarimu;
7.3.2 kai partija baigiasi lygiosiomis pagal taisyklių 6 punktą;
7.3.3 kai nei vienam iš dviejų nepasiseka laimėti.
8. Užrašai
8.1 Kadangi aktyvūs langeliai pagal 2.6 punktą numeruojami nuo 1 iki 50, galima užrašyti tiek baltų, tiekjuodų šaškiųjudėjimąėjimas po ėjimo, ir taip pakartotinai sužaisti ar perrašyti visą partįją.
8.2 Ėjimai turi būti užrašomi tokia tvarka:
8.2.1 rašomas numeris laukelio iš kurio paimama šaškėJį seka numeris laukelio, į kurį pastatoma šaškė;
8.2.2 kai šaškė tik perkeliama, šiuos du numerius gali skirti brūkšnelis (-);
8.2.3 šiuos du numerius gali skirti iksas (x), kai kertama.
9. Sutartiniai ženklai
9.1 kad būtų aiškiau, naudojami žemiau nurodyti sutartiniai ženklai:
9.1.1 nurodant ėjimą: -;
9.1.2 nurodant laimėtą pozicįją: x;
9.1.3 gerasėjimas:!;
9.1.4 labai geras ėjimas:!!;
9.1.5 blogas ėjimas: ?;
9.1.6 labai blogas ėjimas: ??;
9.1.7 atrodantis silpnas, bet ištiknyų stiprus ėjimas: ?!;
9.1.8 atrodantis stipms, bet ištikrųjų silpnas ėjimas:!?;
9.1.9 priverstinis ėjimas, bet kuris kitasjudėjimas, sąlygojantis praradimą: *;
9.1.10 nurodant partijos laimėjimą: +;
9.1.11 nurodant lygiąsias: =;
9.1.12 po žaidimo etapo paskutinio ėjimo, nurodant laimėtų taškų skaičių: +1, +2, ir taip toliau;
9.1.13 priešingai, nurodant prarastų taškų skaičių: -1, -2;
9.1.14 ženklas "a.l." (ad libitum) nurodo, kad padarius ėjimą ar nukirtus, gaunamas toks pat rezultatas.
10. Laiko kontroliavimas
10.1 Žaidžiant partiją gali būti sutarta, kad kiekvienas žaidėjas privalo atlikti tam tikrąėjimų skaičių per nurodytą laiką.
10.2 Šiuo atveju žaidėjai privalo:
10.2.1 naudotis šaškių varžybų laikrodžiu;
10.2.2 kiekivenas žingsnis po žingsnio turi užsirašinėti visos partijos ėjimus.
10.3 Žaidžiant partiją gali būti sutarta, kad kiekvienas žaidėjas turi tam tikrą laiko limitą iki šios partįjos pabaigos.
10.4 Šiuo atveju, reikia naudotis šaškių laikrodžiu, o ėjimų užrašymas nebūtinas.
10.5 Užrašinėjimas ir laikrodžio naudojimas aprašytas Žaidimo taisyklėse.
11. Įvairios partijos
11.1 Partija šaškėmis gali būti žaidžiama įvairiais būdais:
11.1.1 normali partįja ant šaškių lentos, tarp dviejų žaidėjų, sėdinčių veidu vienas į kitą;
11.1.2 normali partįja ant šaškių lentos, tarp vieno žaidėjo ir kelių besikeičiančių priešininkų;
11.1.3 partija žaidžiama tarp dviejų žaidėjų, kurie paštu vienas kitam praneša apie padarytus ėjimus;
11.1.4 partija tarp žaidėjo, kuris žaidžia nematydamas šaškių lentos ir neužrašinėdamas, ir žaidėjo, kuris turi šaškių lentą;
11.1.5 partįja tarp žaidėjo, kuris žaidžia nematydamas šaškių lentos ir neužrašinėdamas, ir kelių besikeičiančių priešininkų, kurių kiekvienas turi po šaškių lentą;
11.1.6 partija, žaidžiama su aklu žaidėju (ar tarp dviejų aklų žaidėjų), naudojant lentą su reljefiniais langeliais;
11.1.7 normali partija tarp dviejų žaidėjų nelygiomis jėgomis, stipriam pradedant su silpnu ir turint viena ar keliomis šaškėmis mažiau.
11.2 Šiems įvairiems variantams, išskyrus 11.1.1 punkte nurodytą, reikia atsižvelgti į papildomą reglamentą.
11.3 Nuo 11.1.3 iki 11.1.5 punkto nurodytais variantais šaškių lenta tarp žaidėjų būna pagal susitarimą.
|